- kiltinis
- 2 kiltìnis, -ė adj. (2) BŽ601 → 1 kiltas: Ant kupros kiltinis krepšelis rš. Senis kiltiniu paltu ir plačia skrybėle rš. Pamiškėje baltavo pusračiu sustatytos kiltinės pionierių palapinės rš. Kupaikėlė arosinė, kad pažiūriu – kiltìnė JD108. Buvo tvanku ir ankšta nuo daugybės minkštų baldų kiltiniais antvalkalais rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.